rugys

rugys
rugỹs sm. (4), rugiaĩ pl. (4) 1. ppr. pl. SD463, R, Sut, N, K, M varpinis (ppr. žieminis) javas, iš kurio grūdų miltų kepama duona (Secale); pl. šių javų augantis laukas: Sėjamasis rugys (S. cereale) P.Snar. Rugys duoninis P. Rugys graudžiasis (S. fragile) P. Žieminiai rugiai (S. cereale hibernum) LBŽ. Vasaručiai rugiai (atuoriečiai) (S. cereale aestivum) LBŽ. Vasariniai rugiaĩ K. Grūdingi rugiai LKGI557. Biruoliai rugiai LKGI577. Rugiai ilgavarpiai ir statvarpiai, keriniai, kankorėžiniai Ggr. Meduolis geriausiai kad būt iš rugių miltų Sk. Paderėj[o] rugiaĩ – žmonės pradėj[o] sėt Pls. Pas mus gerai auga rugiaĩ, pas mus rugių̃ žemė Mrj. Rugiám ars dobilieną Ėr. Šitą barą suariau rugiams J.Jabl. Biržioti reikėjo, rugiùs sėjant End. Senaisiais (užpernykščiais) rugiaĩs rugiùs pasė[ja] gerasis gaspadorius Šts. Rugẽlių turim pasisėję Dglš. Čia pilka žemė, gali derėt i miežis, i žirnis, i rugiai Dglš. Kai nupjaunam miežius, anas eina kartotie lauko rugiám Skdt. Nė duonelės esam nebturėję, veizėsi, kumet rugių̃ varpelės paaugs Sd. Kai būdavom pašienavę, tai jau eidavo rugiaĩ LKT175(Pgg). Po dobilais pasėk, tai visada bus rugiaĩ, i pašaro bus LKT221(Jsv). Kai mėšlo padėsi, tai ažaugs rugiaĩ Aps. Nei pyrago gal iškepti be mielių, nei rugių̃ paauginti be mėšlų LKT47(Trkn). An Jurgio varna rugiuosa kavojas – geri rugiaĩ Grv. Ot gražūs rugiaĩ, kot tu prieš juos kepurę nusim'! Grv. Kur tik lomiau, įlomiau, visur rugiaĩ nugėrė LKKVII182. Rugiai devynias dienas žydi, devynias dienas auga, devynias dienas bręsta, ir po to taisyk dalgį, naujos duonos sulaukęs Erž. Jau rugiai tešia (auga grūdas), rasoja, pasgynėjo Arm. Pirmieji baravykai pradeda dygt, plaukiant rugiam LTR(Km). Tai kokie gi šiemet rugiaĩ? – Kur rugiaĩ, o kur ir rugẽliai (menkesni) Kp. Lig Baltramiejaus pasėti – rugiaĩ, o po Baltramiejaus – rugẽliai (reikia nevėlinti sėti rugių) Dbk. Jau dabar tie rugiaĩ į bemblius, nesėsiu motiejukų Jrb. Šiemet resvi (retoki) rugiai, sniegas daug išgadino LKGI565(Brt). Rugùčiai vėlai kilo LKT203(Kbr). Jų rugiaĩ kai pasodinti (geri) Rod. Kur šlapiau – išlakesniai rugiaĩ Klt. Rugiaĩ kaip mūras Imb. Gražūs rugẽliai kap siena Rod. Ot koki mūsų rugiaĩ: vieną rùgį pajudini, tai visi juda (dideli, tankūs) Gs. Rugiaĩ lygu nukirpti (vienodi) Šts. Rugiaĩ kaip kamša Ggr. Rugiaĩ kaip laužai buvo Žlp. Rugiaĩ kaip patalai Šts. Rugiaĩ tai kai giria OG88. Rugiai esti kaip vieversiai (smulkūs) B. Rugiai gryni, gražūs B. Rugiai kaip amalas, tiršti, geri Krš. Brandūs rugeliai žemai linksta, o tuščiaviduriai tiesiai stovi LTR(Šl). Smarkūs rugiaĩ: pėdas prie pėdo LKKIX158. Rugẽliai žaliuoja, gražūs Všn. Jei rugelių nelankysi, ir duonelės neraikysi LTR(Srd). Rugiai kai nendrės B. Rugiaĩ suauga geri kap medžias Pls. O pernai buvo rugiaĩ kap karklai Rod. Kaip miško buvo rugių̃ Krd. Kai jūra mūsų lauke rugiaĩ, geri rugiaĩ Jrb. Rugiaĩ tokie būdavo spešukai – pjauna ir neriša Mlt. Šįmet rugiai nučiurę Vlkv. Rugiaĩ, būsta, išauga an šiaudų labai ilgi, o an lobų nėra nieko Lz. Išbėgę rugiai – prasti, reti Dr. Susižargstę rugiai Dr. Rugiaĩ eina į dirses, pry pelkės pasėti Ggr. A tie rugiaĩ y[ra] kitokesni – seniau ta buvo vienos dirsės Mžk. Rugiai reti, nebrendę, akuotuos sulindę LTR(Ds). Koki te rugiaĩ – kaip perkūno rugẽliai Šd. Ten vienas rugỹs rasi i būsai, ale vis tiek rugių̃ laukas skaitos LKT69(Dr). Slobi rugiaĩ buvo Rod. Rugiaĩ nušalę, nugeltę, nėr rugių̃, kur vanduo viršuj Žgč. Pavasarį an rugių̃ dobilai geriau apdygsta Imb. Kai rudenį eina per rugius, dar duok duonos, o kai pavasarį, tai koją išmušk Vl. Už kiek laiko žiūriam, kad karvės visos rugiuosè, po rugiùs Mžš. Karvės pripranta rugiúosan, tai ir lekia Ml. Par mus derėjo rugiaĩ – mūsų žemė gera Pb. Anta kalnėlių rugiaĩ jau visai pabalę LKT381(Vs). Liepos mėnesyje apie penkioliktą šešioliktą rugiaĩ nunokdavo, eidavo pjaut į valakus LKT186(Čk). Rugiai pjaunami (pjautini) LKKVII174. Ožiukai (žiogai) šoka, jau greitai rugiùs pjausma Ad. Smagu rugáičiai pjaut Mrc. Reiks rugẽliai pjauti ir lineliai rauti (d.) Dbg. Greit rugiaĩ prasidės pjauti LKT53(Yl). Nusidirbo, kaip rugius kirtęs LTR(Gdr). Požalius rugiùs nupjaus LKT43(Lc). Kai aš buvau dešimties metų, rugius imdavau Gdž. Ta už tą duonos kepalą ejom abidvės su mama dieną rugių̃ rišti Klk. Kruvinais nagais aš pati rišau rugius Klk. Seniau pjautuvais rugiùs nupjaudavo LKT279(Tj). Vienoj rankoj grėbliukas, o kitoj – dalgelė, ir kertam rugiùs par visą dieną Šmn. Pjovėm rugiùs da žalsvus ir pirty džiovenom Antr. Kap, būdavo, einu in rugiùs, tai ant galvos susdedu kasas ir skarute užrišu Lzd. Darbininkų par akis, rugių laukas kaimat nulėks Ar. Juokas būt buvę, kad dalge šienauna rugiùs Mrc. Nuobaigas daro, rugiùs nupjovę Pb. Pirmu rugių vežimu būdavo parvežami nuo kryžkelės ar trijų laukų paimti akmenukai ir padedami į šalinę, kad pelės rugių nekapotų . Stato rugiùs, džiovena, kad kultųs Antr. Rugiaĩ gi – gubos[e] išdžiūvę, nė suplėkę, to duona – baltumas!.. Mžš. Rugiùs tai daugiausia kultuvais kūlėm Smal. Kadais padengiau kluoną nekultais rugiaĩs Grv. Daugiau rugiùs kuls vis su spragilais del to, ka reikėjo stogus kloti Knt. Ka jau rugiaĩ geri būs, ta jau dirbs tus ilginius Nv. Tuos rugiùs, būdavai, nublokši į zoslaną kokį, numuši, ten kūlius dirbdavai Mšk. Grūdai ne gubos[e] džiūvę: kad i naujų rugių sumali, kokia gi be duona Mžš. Iš aruodo išsėmei rugeliùs, ir nėra Žrm. Kartais ir artojai perkasi rugių duonai J.Jabl. Rugiaĩ tai gali būt an kelių metų, o bulbės nebus dvejus metus Rud. Rugių̃ liuob pūrą duos, o didžiasis [bernas] gaus pusantro a du pūru rugiaĩs Vvr. Du rubliai rugių̃ centneriui buvo [caro laikais] Strn. Lašinių kilia buvo pūdas rugių̃ Pls. Rugiai duonelei, miežiai alukui, kvieteliai pyragėliams KlvD76. Sako, gandrai išveda [iš lizdų] vaikus ant rugių̃ kupelės LKT59(Ms). Žvengia žirgelis rugių̃ lauke, verkia mergelė rūtų darže JV87. Aš pašersiu savo žirguželį nei rugeliais, nei mieželiais – grynums aviželiums StnD29. Atjok, berneli, … kada rugučiai želmenuose (d.) Nm. Oi sakiau, sakiau savo berneliui, nejok per rugių lauką, oi užkris, užkris už kepurelelę geltons rugių žiedelis D47. Jis pragėrė namučius ir nuo lauko rugučius LB120. Padėk Dieve tau, mergele, rugių̃ pjautie, rugelė̃lių (d.) Vrn. Pradilo dalgelis, tankiai brūkštuojamas, pavargo mergelė, rugius rinkdama LTR(Šts). Tu … beveliji …, idant rugiaĩ tavieji stirtose arba špykieriuose supūtų DP242. O kviečiai ir rugiai netapo sudaužyti, nesa tatai buvo vėlybi javai BB2Moz9,32. Daug duonos kepalų ir ketvirčių rugių jums skalsina K.Donel1. Iš rugių̃ grūdo iškepė duoną Sch17. Rugiai ant Rygos nulinkę per rugpjūtį, tai bus brangūs javai LMD(Sln). Kiek bukas ažbukuoja, tai tokio brangumo bus rugiaĩ Smal. ^ Dukra jauna, ale išdryko kaip rugỹs, išstypo J. Kiaulės lašiniai – suėsti rugiai LTR(Srj). Apsidžiaugė, lyg rugius būtų pardavęs KrvP(Al). Atvažiavo ir vėl išvažiavo musę kandęs, nė rugių, nė dirsių negavo Skrb. Kačerga rugių neapakėsi LTR(Srj). Pamatęs vieną rugį, pabūgo (bijo bet kokio sunkumo) Krtn. Važiuok, svečiau, par rugius! (sakoma pasigėrusiam ir neduodant daugiau gerti) Ps. Vaikai, šunes ant rugių̃! (sakoma vaikams pešantis, kad pakriktų) Krsn. Ar dabar rugiaĩ byra (labai užsiėmus), ar kas, kad nėr kada uogauti? Klt. Einam rugių̃ akėt (sakoma, paėmus merginą vienam už rankų, kitam už kojų ir nešant) Mrc. | sing. col.: Rugys mėgsta dangų matyti: nereik įvolyti, gana įtraukti kuo sekliausiai Skdv. Nu lietaus rugỹs labai greitai dygsta Ėr. Sausas rugỹs, trata Krš. Rugys krumslio nebijo, bet žolyno [bijo] Šts. Rugỹs svarbus grūdas J. Duoną kepdavo gryno rugio, be dirsių . Kvepia rugiù duona Dglš. Bus ir miežiuko, ir rugẽlio Dv. Nė vieno grūdo rugio [nedavė] Ėr. Noris miežiuko dėl kruopelės, rugẽlio – dėl duonelės Dv. ^ Rugys yr tėvas, o vasarojus – patėvis gaspadoriuo Trk. 2. pl. Lp rugiapjūtė: Prieš rugiùs sudarytas šienas vis geresnis Trgn. Aš sa[vo] vyrą pakavojau prieš pačius rugiùs Arm. Tai in rugiùs gal atvažiuosit an mum Glv. Aš rugių̃ giesmių moku Vlk.
◊ ne rugiaĩ bỹra; rugiaĩ nebỹra nėra ko skubėti: Kam pult prė to darbo – tik ne rugiaĩ bỹra Jrb. Ko skubi, juk ne rugiaĩ bìrna? Krž. Rugiaĩ da nebỹra Klvr.
rugių̃ ãšaros (píenas) šnek. naminė degtinė: Rugių ašarų prisilesęs Bržr. Kliunkulaitė tas pats, kas rugių pienas Šts.
rugiaĩs atpjaũs po smer̃čio Jnš negrąžins, neatsilygins: Aš tau už tai po smer̃čio rugiaĩs atpjáusiu Skr.
rùgio baravỹkas Lkv netikrinis baravykas, perpjautas mėlynuoja.
rugių̃ bóba KII140 deivėsėjos globėja (ja ir vaikai būdavo gąsdinami): Mažą vaiką moterys kibina ir sako: – Rugių boba, rugių boba! Mrj.
rugiùs kélti parugėm vaikščiojant, dainuoti (per tam tikras apeigas): Mergos, einam rugiùs kélti! Prng.
rùgio (rugių̃ Aln) kraũjas Žl šnek. degtinė: Parodykit rugių kraują, parodykit miežių kraują JV528.
rugiaĩ žýdi yra pelno: Dabar klebonuo rugiaĩ žýda: ryt ar trejos laidotuvės Šts.
zuĩkio (kìškio) rugiaĩ bot.
1. P, LBŽ, Lkv paprastasis gegužlinis (Polytrichum commune).
2. MitII140(Prk), LBŽ, LFII220 kiškio ašarėlės (Briza media).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • rugys — rugỹs dkt. Rugiùs jaũ nukir̃to …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rugys — statusas T sritis augalininkystė atitikmenys: lot. Secale angl. rye rus. рожь …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • rūgys — 1 rūgỹs sm. (4) 1. žr. 1 rūga: Rūgỹs toksai – rūgsta Plv. 2. aikštis: Šitam vaikui užeina rūgỹs Ss. Varykim, Joneli, tą rū̃gį lauk! Alk. Ar rūgỹs išvažiavo? (klausiama vaiko, nustojusio aikštytis, verkti) Snt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūgys — 2 rūgỹs, ė̃ smob. (4), (3) NdŽ 1. R, MŽ, N, [K] kas piktas, surūgęs: Iš kur tas rūgỹs atsirado? Ilg. Nežinia, į ką šitas vaikas nusidavęs, rėkia ir rėkia – tikras rūgỹs Mrj. 2. Rūgỹs yra miegalius, kurs rūgsta J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sėjamasis rugys — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Miglinių šeimos grūdinis, maistinis, pašarinis, vaistinis nuodingas kultūrinis augalas (Secale cereale), naudojamas gėrimams gaminti, grūdai – maistui. atitikmenys: lot. Secale cereale; Secale cereale cv.… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • afrikinis rugys — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Miglinių šeimos grūdinis, pašarinis augalas (Secale strictum), paplitęs šiaurės Afrikoje, pietų Europoje ir pietvakarių Azijoje; jo grūdai naudojami maistui. atitikmenys: lot. mountain rye; Secale africanum;… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • sėjamasis rugys — statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Duoninis miglinių (Poaceae), seniau varpinių (Gramineae), šeimos augalas. Lietuvoje dabar auginami žieminiai sėjamieji rugiai. Vasariniai rugiai nesėjami. Žieminiai rugiai uždera ir lengvesnėse, nelabai …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • Secale — rugys statusas T sritis augalininkystė atitikmenys: lot. Secale angl. rye rus. рожь …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • rye — rugys statusas T sritis augalininkystė atitikmenys: lot. Secale angl. rye rus. рожь …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • рожь — rugys statusas T sritis augalininkystė atitikmenys: lot. Secale angl. rye rus. рожь …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”